Nors breketų paskirtis yra dantų ir sąkandžio korekcija, jie gali netiesiogiai paveikti lūpų ar veido raumenų padėtį, ypač jei paciento sąkandžio anomalijos yra didelės. Bet kokie estetiniai pokyčiai paprastai būna nežymūs ir išnyksta baigus gydymą.

Dalis pacientų pastebi, kad gydymo metu šiek tiek padidėja dantų jautrumas karštam ar šaltam maistui bei gėrimams. Šiuos pojūčius pašalinsite naudojant jautrumą mažinančią dantų pastą, specialius maitinamuosius dantų kremus. Mūsų gydytojas ortodontas ar odontologas visada patars atsižvelgdamas į jūsų dantų būklę.

Breketai gaminami iš aukštą biosuderinamumą turinčių metalo lydinių, todėl metalo skonis burnoje neturėtų būti jaučiamas.

Tik pradėjus gydymą, pirmomis dienomis gali pasireikšti nedidelis šveplavimas, kartais sunkiau tarti tam tikrus garsus ir žodžius. Tai laikini nepatogumai, prie breketų greitai priprantama ir šveplavimo nelieka.

Retencinės fazės trukmė individuali, ją lemia ortodontinės anomalijos sudėtingumas, paciento amžiaus bei kiti veiksniai. Tam tikrais atvejais aparatus tenka nešioti visą gyvenimą, tačiau jie nėra matomi (lankeliai klijuojami vidinėje dantų pusėje, o plokštelės ar kapos dedamos tik ruošiantis miegui) ir nekelia fizinio diskomforto.

Nuėmus ortodontinius aparatus, yra rizika, kad dantų padėtis keisis. Norint užtikrinti rezultatų stabilumą ir ilgaamžiškumą, po aktyvaus gydymo vyksta pasyvi arba retencinė gydymo fazė. Jos metu nešiojami gydytojo paskirti retenciniai aparatai.

Ne, breketų nešiojimas negadina dantų, nepažeidžia emalio. Tačiau dalis pacientų susiduria su kariesu (ėduonimi) gydymo eigoje. Dažniausia to priežastis – mėgavimasis saldumynais, energetiniais ir gazuotais gėrimais, žalingi įpročiai ir nepakankama burnos higiena. Gerai nenuvalytas apnašas kaupiasi aplink breketus, gali pasireikšti emalio dekalcinacija ir ėduonis, todėl gali prireikti terapinio gydymo. Nepakankamas dantų, tarpdančių valymas gali pakenkti…