Gingivitas – tai dantenų uždegimas, kurį sukelia minkštame apnaše ir dantų akmenyse gyvenančios bakterijos. Dantenos būna paraudusios, paburkusios, kraujuoja, kartais skauda. Gingivitas yra lengva periodonto audinių liga, kuri lengvai gydoma ir kontroliuojama laikantis kasdienės asmeninės burnos higienos ir reguliariai lankantis pas burnos higienistą. Negydomas gingivitas arba dažnai besikartojantys lėtinio gingivito paūmėjimai gali provokuoti periodontito atsiradimą ir vystymąsi.
Siekiant išvengti gingivito kiekvienam pacientui rekomenduojama palaikyti gerą burnos higieną ir 2 kartus per metus profilaktiškai apsilankyti pas burnos higienos specialistą ir gydytoją odontologą, kad pašalintų dantų apnašas bei įvertintų dantų ir periodonto būklę.
Periodontitas (anksčiau vadinta parodontozė) – infekcinės kilmės liga, kai pažeidžiamos ne tik dantenos, bet ir žandikaulių alveolinis kaulas. Dantenos atsitraukia nuo dantų ir susiformuoja „kišenės“, kuriose ant dantų šaknų paviršių yra prisitvirtinusių akmenų ir apnašo, kišenėse auga infekcija. Bakterijų toksinai ir organizmo atsakas į infekciją pradeda ardyti kaulą ir jungiamąjį audinį aplink dantis.
Periodontitas yra dažniausia danties praradimo priežastis asmenims virš 35 metų. Daugiau nei 70% asmenų virš 35 metų serga periodonto ligomis, kurios varijuoja nuo paprasto dantenų uždegimo – gingivito – iki rimtos ligos, kuri pažeidžia minkštuosius audinius ir alveolinį kaulą – periodontito. Nustatyta, kad net apie 80% vyresnių nei 30 metų žmonių turi skirtingo laipsnio periodontitą. Dažniausiai šis susirgimas nesukelia skausmo, progresuoja lėtai, todėl daugelis žmonių kurį laiką net nežino, kad juo serga. Laiku nesiėmus gydymo, dantys tampa paslankūs ir ilgainiui jų netenkama.
Pagrindinė periodontito priežastis – kietasis ir minkštasis apnašas ir jame esančios bakterijos. Minkštasis apnašas ilgainiui sukietėja, susiformuoja akmenys. Akmenys nenuvalomi šepetėliu, juos turi pašalinti burnos higienistas, kartais – periodontolgas. Iš pradžių akmenys ir juose esančios bakterijos ardo dantenas, prasideda dantenų uždegimas. Dantenos parausta, paburksta, kraujuoja. Ilgainiui dantenos slenka žemyn, pradeda irti žandikaulio kaulas, susidaro dantenų kišenės, apsinuogina danties šaknis. Apnašas ir akmenys pripildo kišenes, procesas apima vis gilesnius audinius. Susirgimui pažengus, dantys pradeda klibėti, kol galiausiai prarandami. Simptomai:
Bet kuris iš šių simptomų gali būti rimtos problemos ženklu. Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, reikėtų kreiptis į savo odontologą, kuris nustatys, ar turite periodonto ligų.
Svarbiausias gydymo tikslas yra pašalinti infekciją. Gydymo planas sudaromas individualiai kiekvienam pacientui atsižvelgiant į situaciją, tačiau bet kuriuo atveju, pacientas privalo laikytis geros asmeninės burnos higienos namuose, reguliariai lankytis pas burnos higienistą ir laikytis gydytojo duotų nurodymų.
Periodontito gydymas gali susidaryti iš keleto etapų:
Pirmojo etapo metu taikomas konservatyvus gydymas. Jo metu atliekamas kišenių valymas: pašalinami dantų akmenys nuo šaknų paviršių, nulyginamos ir nupoliruojamos šaknys. Procedūra atliekama su nejautra naudojant ultragarsinius ir rankinius instrumentus. Visos burnos konservatyvus gydymas gali užtrukti keletą vizitų. Po šio gydymo gali atsirasti dantų jautrumas. Tai yra normali reakcija ir šis jautrumas praeina keleto savaičių bėgyje. Jautrumo laikotarpiu galite naudoti jautrumą mažinančias priemones. Po konservatyvaus gydymo gyjant dantenom, gali apsinuoginti dantų kakleliai ir šaknys. Kartais toks rezultatas yra neišvengiamas.
Antrasis etapas yra chirurginis gydymas, kuris atliekamas praėjus 1-3 mėnesiams po konservatyvaus gydymo. Šiuo etapu atliekama likusių gilių kišenių lopo operacija. Taikant nejautrą, atkeliamos dantenos, prieinama prie giliau esančių akmenų, kurių buvo neįmanoma išvalyti konservatyvaus gydymo metu. Po kruopštaus išvalymo dantenos grąžinamos atgal prie dantų ir sutraukiamos siūlėmis. Esant indikacijoms, regeneruojamas netektas alveolinis kaulas.
Trečiasis etapas – palaikomasis gydymas. Palaikomasis gydymas reikalingas tam, kad ateityje būtų išvengta ligos pasikartojimo. Jeigu dantų apnašos vėl kaupiasi ant dantų paviršių, įvyksta dantenų infekavimas ir ligos atsinaujinimas. Jeigu susergama pakartotinai, liga dažniausiai vystosi labai greitai ir tuomet sunkiau pasiduoda gydymui. Pakartotiniam dantų uždegimui išvengti, būtina periodiškai atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą bei palaikyti burnos ertmės imuninę apsaugą.
Laiku nepradėjus gydyti, uždegimas gali pasklisti gilyn į periodontą ir kaulą ir bėgant laikui sunaikinti kaulą. Kaulą žmogaus organizmas pakeičia korėtu jungiamuoju audiniu, tačiau jis nėra pakankamai tvirtas, kad galėtų išlaikyti dantį savo vietoje. Periodontito bakterijos kelia pavojų ne tik burnos sveikatai, bet ir visam organizmui. Per periodontą bakterijos patenka į kraujotaką ir nukeliavę į bet kurią kūno sritį gali sukelti sunkius susirgimus: padidėja širdies ir kraujotakos ligų (insultas ir infarktas), cukrinio diabeto, osteoporozės bei kvėpavimo takų ligų ar jų komplikacijų rizika.
Gingivito profilaktika – gera burnos higiena ! ! !
Kalbant apie periodonto ligas, svarbu paminėti dar vieną negalavimą – dantenų recesiją, kuriai būdingas dantenų atsitraukimas nuo danties, link danties šaknies viršūnės. Ši būklė lemia padidėjusį dantų jautrumą ir estetinį diskomfortą: dėl dantenų atsitraukimo, dantys vizualiai atrodo pailgėję, šypsena tampa mažiau harmoninga.
Tačiau vien šiomis problemomis recesija neapsiriboja. Negydoma, ji gali sukelti dantų šaknų kariesą, prisidėti prie periodonto audinių destrukcijos, lemti didesnį dantų paslankumą ir net dantų praradimą.
Šią būklę gali sukelti keli veiksniai. Dažniausi iš jų yra mechaninis dirginimas arba minkštųjų audinių uždegimas.
Dažniausiai siejamas su netinkamai parinktomis dantų priežiūros priemonėmis (per kietu dantų šepetėliu), netinkamais dantų valymo įgūdžiais (šepetėlis ar tarpdančių siūlas naudojamas per grubiai, dirginant ir traumuojant dantenas).
Dantenų recesiją gali sukelti ir bruksizmas (nevalingas griežimas dantimis, dažniausiai pasireiškiantis nakties metu), ortodontinis gydymas – ortodontiniai aparatai, pavyzdžiui, breketai arba kapos, gali dirginti dantenas. Taip pat dantenų būklei įtakos turi gydymo metu vykstantys ortodontiniai pokyčiai: dantų padėties keitimas, dantų lanko plėtimas.
Dantenų recesija gali pasireikšti dėl uždegimo, kurį sukelia po dantenomis patekęs bakterinis apnašas.
Dažna to priežastis – nepakankami burnos priežiūros įgūdžiai. Jeigu apnašos tinkamai nenuvalomos, jos patenka po dantenomis, jas dirgina ir sukelia uždegimą.
Taip pat dantenų uždegimas gali kilti dėl nusilpusio imuniteto, nesubalansuotos mitybos, vitaminų trūkumo, lėtinių ligų (cukrinio diabeto, kraujo ligų, onkologinių susirgimų ir pan.).
Atsižvelgiant į situaciją, gali būti skiriamas konservatyvus arba chirurginis gydymas.
- Konservatyvus metodas: jeigu būklė nėra labai pažengusi, gali būti paskiriami mažiau invazyvūs gydymo metodai, pavyzdžiui, profesionali burnos higiena. Naudojant ultragarso aparatą ir kitus instrumentus, pašalinamos po dantenomis susikaupusios apnašos, poliruojamos dantų šaknys. Suteikus pagalbą, dantenos sugrįžta į sveiką padėtį, priglunda prie dantų.
- Chirurginis metodas: jeigu būklė yra toli pažengusi, pažeisti periodonto audiniai, dantenų būklė, funkcijos ir estetika gali būti atkuriama tik chirurginėmis priemonėmis. Operacijos metu pakeliamos dantenos, pašalinami giliai susikaupę nešvarumai. Tuomet atsidengusios dantų šaknys uždengiamos naudojant sveikus dantenų audinius arba dantenų pakaitalą, pagamintą iš aukštą biosuderinamumą turinčių medžiagų.
