Blogas burnos kvapas (halitozė): Kaip spręsti?

Nemalonus kvapas iš burnos gali tapti ne tik socialine, bet ir medicinine problema. Mediciniškai tai vadinama halitoze, ir ji paveikia daugybę žmonių, dažnai net nesuvokiančių tikrosios priežasties. Blogas burnos kvapas ne visada susijęs tik su prasta higiena – neretai tai ženklas, kad organizme vyksta kiti procesai, kuriuos verta įvertinti rimtai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas dažniausiai lemia blogą burnos kvapą, kaip jį gydyti ir kada laikas kreiptis į gydytoją.

Halitozės simptomai

Vienas aiškiausių halitozės požymių – blogas kvapas iš burnos, kuris išlieka net ir po dantų valymo ar kramtomosios gumos naudojimo. Dažnai tai lydi kiti simptomai:

• sausumo jausmas burnoje,

• nemalonus skonis,

• apnašos ar baltas sluoksnis ant liežuvio,

• dantenų jautrumas ar kraujavimas.

Kadangi žmogus greitai pripranta prie savo kvapo, dažnai problemą pastebi tik artimieji ar kolegos. Todėl svarbu būti sąmoningam ir reaguoti į užuominas bei stebėti savo burnos sveikatą.

Blogo kvapo iš burnos priežastys

Blogą burnos kvapą gali lemti įvairūs veiksniai – nuo paprasčiausios prastos burnos higienos iki rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:

• Virškinimo sutrikimai: kai skrandis veikia netinkamai (pvz., sergant refliuksu ar turint Helicobacter pylori bakteriją), kvapas gali kilti iš skrandžio turinio, rūgščių ar net bakterinių procesų.

• Nepakankama burnos higiena: retas dantų valymas, tarpdančių ar liežuvio nevalymas leidžia bakterijoms daugintis ir sukelti nemalonų kvapą.

• Dantenų ligos: gingivitas, periodontitas ar kiti uždegimai leidžia bakterijoms patekti giliau į audinius, kur jas sunku pašalinti kasdiene priežiūra.

• Burnos sausumas: kai sumažėja seilių kiekis (dėl vaistų, streso, kvėpavimo per burną ar rūkymo), burna tampa palanki aplinka bakterijoms.

• Mityba: svogūnai, česnakai, stiprūs prieskoniai ar gausus baltymų kiekis skatina kvapą tiek burnoje, tiek per kvėpavimą.

• Rūkymas: tabako produktai ne tik palieka specifinį kvapą, bet ir skatina apnašų kaupimąsi bei mažina seilių gamybą.

• Liežuvio apnašos: ši burnos dalis dažnai pamirštama, tačiau joje kaupiasi daug bakterijų, kurios išskiria sieros junginius.

• Viršutinių kvėpavimo takų ligos: lėtinis sinusitas, tonzilių uždegimai ar net ausų infekcijos taip pat gali būti blogo kvapo šaltinis.

Kaip gydyti halitozę?

Efektyvus halitozės gydymas prasideda nuo teisingos priežasties nustatymo. Dažniausiai problemą galima suvaldyti keičiant įpročius ir skiriant daugiau dėmesio burnos sveikatai.

• Kasdienė burnos higiena
  Dantų valymas ryte ir vakare, tarpdančių siūlo naudojimas bei liežuvio valymas padeda sumažinti bakterijų kiekį burnoje. Ypač svarbu neužmiršti liežuvio – jo paviršiuje kaupiasi didelis bakterijų kiekis, kuris lemia sieros junginių išsiskyrimą.

• Burnos skalavimo skysčiai
  Skalavimo skysčiai su antiseptinėmis medžiagomis (pvz., chlorheksidinu, cinko jonais ar eteriniais aliejais) padeda sumažinti bakterijų skaičių. Jie veikia ne tik paviršiuje, bet ir giliau – ant gleivinių ir po dantenomis. Toks papildomas žingsnis ypač svarbus žmonėms, kurie ne visada tinkamai išvalo tarpdančius.

• Seilių gamybos skatinimas
  Seilės – natūrali burnos apsauga. Jos padeda išplauti bakterijas, neutralizuoti rūgštis ir palaikyti pusiausvyrą. Sausa burna – tiesus kelias į nemalonų kvapą. Sprendimai: gerkite pakankamai vandens, kramtykite becukrę kramtomąją gumą, venkite alkoholio ir kofeino (jie sausina burną).

• Profesionali burnos higiena
  Net ir kruopščiausiai valantis namuose, tam tikros apnašos lieka. Rekomenduojama 1 – 2 kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną odontologo kabinete – tai padeda pašalinti akmenis, gilumines apnašas ir sumažinti uždegimo riziką.

• Mitybos korekcija
  Atsisakius kai kurių produktų, kvapas burnoje gali greitai pagerėti. Svarbu stebėti, po kokio maisto jis paaštrėja. Taip pat naudinga įtraukti maisto produktus, kurie natūraliai valo burną (obuoliai, morkos), mažina bakterijų kiekį (natūralus jogurtas), ar turi kvapą neutralizuojančių savybių (petražolės, mėta, bazilikai).

• Gydymas pas specialistus
  Jei įtariama, kad problema slypi giliau (pvz., virškinimo sistemoje), vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi tyrimai dėl skrandžio rūgštingumo, bakterijų ar kepenų veiklos.

Halitozės prevencija

Siekiant ilgalaikio rezultato, svarbu ne tik gydyti, bet ir nuolat rūpintis prevencija:

• Valykite dantis 2 kartus per dieną ir naudokite tarpdančių priemones;

• Nepamirškite valyti liežuvio;

• Skalaukite burną antibakteriniu skysčiu;

• Gerkite daug vandens, ypač tarp valgymų;

• Venkite rūkymo ir alkoholio vartojimo;

• Reguliariai lankykitės pas odontologą profilaktinei apžiūrai;

• Rinkitės maisto produktus, kurie palaiko burnos pusiausvyrą.

Pirmas žingsnis norint turėti gaivų burnos kvapą – tai nuoseklūs kasdieniai įpročiai.

Mitybos įtaka burnos kvapui: ką valgyti ir ko vengti?

Tai, ką valgome, turi tiesioginę įtaką mūsų burnos kvapui. Kai kurie produktai turi ilgai išliekantį kvapą, nes jų sudėtyje esančios medžiagos patenka į kraują ir išsiskiria per plaučius.

Vengtini produktai:

• Svogūnai ir česnakai – juose yra sieros junginių, kurie ypač stipriai veikia kvėpavimą;

• Riebus ar baltymingas maistas (pvz., mėsa) – lieka tarpdančiuose ir greitai genda;

• Kava ir alkoholis – ne tik sausina burną, bet ir stiprina kvapą;

• Saldūs produktai – skatina bakterijų dauginimąsi.

Rekomenduojami produktai:

• Švieži vaisiai ir daržovės – padeda mechaniškai valyti dantis;

• Žalioji arbata – veikia antibakteriškai;

• Jogurtas – mažina nemalonių junginių koncentraciją burnoje;

• Petražolės, bazilikai – turi kvapą neutralizuojančių savybių.

Subalansuota mityba kartu su higiena padeda išlaikyti ne tik sveikus dantis, bet ir gaivų kvėpavimą.

Kada dėl blogo burnos kvapo reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu laikotės geros higienos, tačiau blogas burnos kvapas vis tiek išlieka – tai jau signalas, kad vertėtų kreiptis į specialistus. Tai ypač svarbu, jei:

• kvapas tampa stipresnis ir dažnesnis;

• dantenos kraujuoja ar skauda;

• jaučiamas skrandžio diskomfortas ar dažnas rėmuo;

• kiti žmonės pastebi ar užsimena apie kvapą;

• pasireiškia liežuvio apnašos ar sausumas burnoje.

Pirmiausia reikėtų apsilankyti pas odontologą – jis įvertins burnos būklę, rekomenduos gydymą ar papildomus tyrimus. Jei problema nesusijusi su burna, tolesnį gydymą tęsti padės šeimos gydytojas arba gastroenterologas.